Pukiokes blogas

 Po begalės metų užsukau į Kalvarijų turgų, nieko man nereikėjo, bet pasivaikščiodama prasukau ratą. Nebuvau pasiėmusi piniginės, tai sausą kailį išnešiau iš turgaus :) Bet truputį apie Kalvarijų turgų: - iš mano atminties jis buvo daug intensyvesnis - daug tvarkingesnis nei prieš daug metų - aura panaši, yra lėtumo tirguje, kai mažai pardavėjų. Ateini prie tavęs sudominusios palapinės, o ten nėra pardavėjo - asortimentas lyg irgi pakitęs, bet yra prekių, kurių nematyti prekybos centruose - daržovės, saldumynai, buities reikmenys, drabužiai, antikvariniai daikteliai, geležys - visko praktiškai, ko reikia. Kavarijų turgus

 Nusipirkau karką ir tik tada galvojau, ką su ja veikti. Kepti ar virti tą karką? Pagalvojau, kad verdamos mėsos kvapo ne itin mėgstu, tad pasirinkau kepimą. Kaip tą karką kepti? Kaip ją ruošti? Padariau viską paprastai ir sugalvojau, kad reiks kažką panašaus daryti, kaip Kęstas daro plėšytą kiaulienos mentę. Karkos gaminimas: - nuploviau karką ir bėriau viską iš eilės ant karkos - pasiėmiau špyžinį puodą, supjausčiau didelį svogūna ant dungno suklojau jį - cajun prieskonių, pipirų, druskos, cinamono, gal net raudonėlio ir rozmarino, dar šaukštą ar du vynuogių acto, sojų padažo ir vandens supyliau - kepiau apie 4 valandas, pirmas dvi valandas ant 180 laipsnių, o vėliau sumažinau iki 150 ir kelis kartus kepimo metu apverčiau karką Gavosi nuostabi karka, kur mėsa krito nuo kaulo... Ilgai kepta karka

 Kovo mėnesį pilnai įveikiau vieną knygą ir kelias judinu po truputį. Chris Millee - Lustų karas. Įtakos sferos spuslaidininkių pramonėje, patentai, liejyklos, skirtingos strategijos, didžiulės investicijos į tyrimus, šnipinėjimai ir dinamika įmonių, industrijos, technologijų. Praplėtė akiratį apie mastęlį ir kur viskas iuda, net norėjosi mintyse nusibraižyti, kaip medį įmonių su datos ir kaip jos jungėsi, išnyko, paaugo per chronologinę prizmę. Patiko skaityti, nes iš bendro išprūsimo ne tiek daug ir buvau girdėjusi, kad daug patentų priklauso Jav, o didžioji lustų gamybos dalis yra Taivane, ir kaip ta industrija juda link Kinijos "globos".

 Kepiau šiandien vakarienę kiek kitaip - ant laužo. Vaikas šiandien buvo itin meilus ir norėjo viską kartu daryti.  Kalbėjom kaip lauže kepti bulves, o ji pasirinkto skustas kepti lauže. Tai tuomet supjaustėm bulves, pašlakstėn alyvuogių aliejumi, nuėjau į daržą ieškoti ko nors žalio ir radau ką tik prasikalusius česnakinius svogūnus, dar pabarstėm pipirų, druskos, raudonėlio. Ant folijos dėjom maždaug samtį bulvių, pjaustytų 1,5x1,5 cm kubeliais, sviesto, turėtos rūkytos mėsytės, sandariais užspaudžiau ir dar į kitą folijos lakštą susukau. Sudėjau į sudegusio laužo vidurį ir apkasiau karštom žarijom. Kepėm iš viso 7 gumuliukus taip paruoštų bulvių, kai kurie gumuliukai buvo tobuli, o kiti - perkepę. Tad 28 minutes kepimo reiktų pamažinti iki 25minučių.

 Yra namuose vartojami keli terminai ir jie kitų žmonių gali būti nevartojamo arba jų reikšmė gali būti visai skirtingi. Taigi vienas iš tų terminų yra gastrolės. Mūsuose gastrolės yra išėjimas iš namų, net gali būti pieno nuėjimas į artimiausią parduotuvė - gastrolės. Gali būti visai kultūringa programa, joje gali būti koncertas, spektaklis ar tiesiog pasisėdėjimas su draugais. Gastrolės yra ir nukeliavimas į svečius, taigi gastrolės yra plati sąvoka nusakanti nosies iškišiną iš namų ir prasiblaškymą, linksmybes. Taigi šiandien išėjome su Ryte pasivaikščioti, bet paskui užgastroliavom ir nukeliavom pagurkšnoti limonado su bulvytėm. Vaikas netvėrė kailyje bekeliaudama link kultūros, gurkšnojo limonadą, krimto bulvytes ir čiauškėjo. Tas čiauškesys toks susižaidybino į žaidimą atspėk - sugalvoji ką nors ir tada kitas spėlioja, ką sugalvojai. Šį kavarą atsakymai į išgalvojimus buvo labai įvairūs: mašina, Soboras, boružė, Laisvės alėja, kapibaras, voras, veidrodis. Pačiauškėjom į valia...

 Kartais pasileidžiam plaukus ir pasidairom neatrastų vietų, neatrastų maistų paragaujam. Taip jau nutiko, kad nulėkėm tradiciškai į Zapyškį su dviračiais, bet to buvo maža ir užkilom į kalną ieškoti Antano Sutkaus galerijos. Vos, vos užsiropštėm į dviračiams statų kalną, pasukom link galerijos ir... užmatė akys mėlyną konteinerį arba tiksliau - mėlyną Čeburekinę, egzotišku pavadinimu - Žydrūnas. Kaip nesustosi, kaip meniu nepaskaitysi, kaip neužsisakysi. Pasiėmėm po didelį čebureką, kol jį gamino maloni moteris, mes nulėkėm į A.Sutkaus galeriją po atviru dangumi. Fotografijos giliai kalbančios, bet pačios galerijos sprendinys puikiai dera prie fotografijų. Taip gerai sudėliota, taip pagalvota ar tiksliau išgalvota, kad gan nedidelė ekspozicija padarė vieną geresnių potyrių. Panašiai, kaip Stasio galerija/muziejus Pajevėžyje. Kol apžiūrėjom galeriją, praėjo mūsų lauktos 10 minučių ir nuskuodėm pas Žydrūną čeburekų. Labai tvarkingai įdėti dideli čeburekai į dėžutę jau laukė mūsų, me...

 Įsitaisiau naują tradiciją - eiti į banką keisti centukų. Dukra bemėgsta centų, maniškis irgi nemėgsta ir... prisirenka centukų namuose. Tie centukai gyvena tokios specialioj skarbonkėj, tai aš su visa ta skarbonke einu į banką. Banke jau trečią kartą buvau, tai jau gudri, jau visą procedūrą žinau: - pasispaudi ekraną ir gauni čekiuką - nueini prie kasos, paduodi dokumentą - duoda dėžutę supilti centukus, supilu centukus ir vėl pasiima dėžutę per tokį specialų stalčių - užsideda pirštinę darbuotojas - supila visus centukus į skaičiavimo mašiną, mašina suskaičiuoja - pasižiūri, ar nėra netinkamų monetų - atspausdina ir pasirašo popieriūkštį - atiduoda popieriūkštį ir naujus banknotus su blizgančiomis monetomis Vien dėl tų bizgančių monetų verta eiti į banką.